Remiantis išsamia pasauline antimikrobinio atsparumo analize, nuo dabar iki 2050 m. nuo antibiotikams atsparių infekcijų mirs daugiau nei 39 milijonai žmonių.

Ataskaita, paskelbta rugsėjo 16 dLancetas 1, nustatė, kad 1990–2021 metais nuo vaistams atsparių infekcijų kasmet mirdavo daugiau nei milijonas žmonių, o iki 2050 metų šis skaičius gali išaugti iki beveik 2 mln. Apskaičiuota, kad 2025–2050 m. būtų galima išgelbėti apie 92 milijonus gyvybių, jei būtų suteikta platesnė prieiga prie tinkamų antibiotikų ir geresnis gydymas nuo infekcijų.

„Tai svarbus indėlis siekiant suprasti, kaip mes atsidūrėme ten, kur esame, ir racionaliai tikėtis būsimos [pasipriešinimo] naštos, kad būtų galima informuoti apie kitus žingsnius, kurių galima imtis“, – sako Josephas Lewnardas, Kalifornijos universiteto Berklio epidemiologas.

„Manau, kad poveikio skaičiai tikriausiai yra daug didesni nei čia buvo pranešta“, ypač šalyse, kuriose yra duomenų spragų, sako Timothy Walsh, Oksfordo universiteto (JK) mikrobiologas. Skaičiai rodo, kad pasaulis nesilaiko Jungtinių Tautų tikslo iki 2030 metų sumažinti mirtingumą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms.

Didėjančios mirtys

Tyrėjai analizavo mirties duomenis ir ligoninių įrašus iš 204 šalių 1990–2021 m., daugiausia dėmesio skirdami 22 patogenams, 84 bakterijų ir antibiotikų deriniams, kuriems jie yra atsparūs, ir 11 ligų, įskaitant kraujo infekcijas ir meningitą.

Rezultatai rodo, kad vaikų iki 5 metų, mirštančių nuo vaistams atsparių infekcijų, skaičius per pastaruosius 30 metų sumažėjo daugiau nei 50%, o vyresnių nei 70 metų žmonių mirtingumas išaugo 80% (žr. „Atsparumo krizė“).

Mirtys dėl infekcijųStaphylococcus aureus– kuri pažeidžia odą, kraują ir vidaus organus – labiausiai išaugo – 90,29 proc.

WIDERSTANDSKRISE. Grafik zeigt, dass antimikrobieller Widerstand bis 2050 für 1,91 Millionen Todesfälle pro Jahr verantwortlich sein könnte.

Daugelį mirtiniausių infekcijų 1990–2021 m. sukėlė grupė bakterijų, kurios yra ypač atsparios vaistams, vadinamos gramneigiamomis bakterijomis. Ši kategorija apimaEscherichia coliirAcinetobacter baumannii— patogenas, susijęs su ligoninėje įgytomis infekcijomis.

Gramneigiamos bakterijos yra atsparios karbapenemo antibiotikams, antibiotikų klasei, vartojamam sunkioms infekcijoms gydyti, ir jos gali keistis atsparumo antibiotikams genais su kitomis rūšimis ir perduoti juos palikuonims. Mirčių, susijusių su karbapenemui atspariomis gramneigiamomis bakterijomis, skaičius išaugo 149,51% nuo 50 900 atvejų 1990 m. iki 127 000 atvejų 2021 m.

Ataskaitoje apskaičiuota, kad iki 2050 m. dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kasmet gali mirti 1,91 mln. žmonių, o iš viso 8,22 mln. žmonių mirs nuo su atsparumu susijusių ligų. Daugiau nei 65 % mirčių, priskiriamų AMR, 2050 m. įvyks vyresniems nei 70 metų žmonėms.

„Šis tyrimas rodo, kad turime problemų dėl sveikatos priežiūros sistemos kokybės ir infekcijų prevencijos“, – sako bendraautorius Mohsenas Naghavi, Vašingtono universiteto Sietle gydytojas ir epidemiologas.

Tikslinės intervencijos

Regionai, kuriuose prognozuojamas didžiausias mirtingumas, yra Pietų Azija, Lotynų Amerika ir Karibai. Tyrėjai pabrėžia, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse prioritetas turi būti kovos su atsparumu vaistams strategijos.

„Mums reikia daugiau pasaulinių investicijų ir daug realesnio interaktyvaus bendradarbiavimo su mažas pajamas gaunančiomis šalimis, kad jos būtų gerai aprūpintos“, – sako Walshas. Strategijos turi užtikrinti, kad mažas pajamas gaunančių šalių ligoninės turėtų prieigą prie diagnostikos priemonių, antibiotikų, švaraus vandens ir sanitarijos, priduria jis.

"Daugumai šių mirčių iš tikrųjų nereikia jokių naujų ar specifinių intervencijų, kad būtų išvengta. Tai svarbi žinia, kurią jie perduoda", - sako Lewnardas.

Įstatymų leidėjai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į pernelyg didelį antibiotikų naudojimą žemės ūkyje, kuris pagreitina bakterijų atsparumą, ir investuoti į naujoviškų antibiotikų tyrimus, sakė Walshas.

Autoriai tikisi, kad ataskaita „pateiks informacijos apie tai, kaip sukurti naujus vaistus, į kokius naujus vaistus sutelkti dėmesį ir į kokias naujas vakcinas atkreipti dėmesį“, – sako bendraautorė Eve Wool, Sietlo, Vašingtono, Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto tyrimų vadovė.