Draugai daro įtaką jūsų mikrobiomui, taip pat ir jų draugai

Draugai daro įtaką jūsų mikrobiomui, taip pat ir jų draugai

Valgymas kartu, bučinys į skruostą: šie socialiniai veiksmai suartina žmones ir jų mikrobiomas. Kuo daugiau žmonių bendrauja, tuo daugiau Jų žarnyno mikrobų sudėtis yra panaši, net jei asmenys negyvena tame pačiame namų ūkyje, kaip vienas tyrimas 1 rodo.

Tyrimas taip pat nustatė žmogaus mikrobiomas formuoja ne tik jų socialiniai kontaktai, bet ir šių socialinių kontaktų ryšiai. Darbas yra kelių studijų dalis 4, todėl kyla tikimybė, kad sveikatos būklei įtakos gali turėti mikrobiomų mainai tarp asmenų, o ne tik Dieta ir kiti aplinkos veiksniai, turintys įtakos žarnyno florai.

Siekiant suprasti, kas formuoja žmogaus mikrobiomą, socialinė sąveika yra „neabejotinai trūkstama galvosūkio dalis, kuri iki šiol buvo nepastebėta“, sako mikrobiologė Catherine Robinson iš Oregono universiteto Eugene, kuri nedalyvavo darbe.

Tyrimas buvo paskelbtas lapkričio 20 d.

Mano yra tavo

Tyrimo šaknys yra prieš beveik 20 metų paskelbtame tyrime 2, kuriame buvo nagrinėjama, kaip nutukimas plinta socialiniuose tinkluose. Tam tikri virusai ir bakterijos, atsirandančios... Žarnyno mikrobiomas Yra žinoma, kad tai daro Nutukimo rizika 3 padidėti, o socialologas Nicholas Christakis domėjosi, ar draugai perduoda šiuos mikrobus vieni kitiems, be to, kokią įtaką jie daro vienas kito mitybos įpročiams. „Tai buvo pagrindinė idėja, kurios tiesiog negalėjau atsisakyti“, – sako Christakis, dėstantis Jeilio universitete Niu Heivene, Konektikuto valstijoje.

Nuo to laiko buvo išleista keletas leidinių 4, 5, 6 tai pasiūlė socialinės sąveikos formuoja žarnyno mikrobiomą. Christakis ir jo kolegos keliavo į Hondūro džiungles, kad prisidėtų prie šios besikuriančios literatūros. Ten jie sudarė socialinių santykių žemėlapį ir išanalizavo žmonių, gyvenančių 18 izoliuotuose kaimuose, mikrobiomas, kur bendravimas daugiausia vyksta akis į akį ir kur žmonės retai valgo perdirbtą maistą. Yra veikiami antibiotikais, kurie gali pakeisti mikrobiomo sudėtį.

„Tai buvo didžiulis įsipareigojimas“, – sako Christakis, nes komandai teko dirbti atokioje vietovėje, o vėliau mėginius grąžinti perdirbti į JAV.

Sutuoktiniai ir tame pačiame name gyvenantys žmonės žarnyne turi iki 13,9 % mikrobų padermių. Mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės, kurie negyvena po vienu stogu, bet reguliariai leidžia laisvalaikį kartu, dalijasi 10 proc. Priešingai, tame pačiame kaime gyvenantys, bet kartu laiko nelinkę leisti žmonės dalijasi tik 4 proc. Taip pat yra įrodymų apie perdavimo grandines: draugų draugai turi daugiau padermių, nei būtų galima tikėtis atsitiktinai.

Išvados pagilina mokslininkų supratimą apie tai, kas formuoja mikrobiomą, iš dalies dėl to, kad komanda tyrinėjo žarnyno mikrobų porūšius, sako mikrobiologė Mireia Valles-Colomer iš Pompeu Fabra universiteto Barselonoje (Ispanija), kuri nedalyvavo darbe. Gali atsitikti, kad socialiniai kontaktai dalijasi tomis pačiomis mikrobų rūšimis, tačiau daug mažesnė tikimybė, kad jie dalijasi tomis pačiomis padermėmis, nebent jie būtų pernešę vienas kitam.

Pergalvokite perdavimą

Tokie tyrimai „visiškai pakeičia mūsų mąstymą“, nes rodo su mikrobioma susijusių būklių, tokių kaip aukštas kraujospūdis, rizikos veiksnius. 7 ir depresija, gali plisti iš žmogaus į asmenį per jų mikrobiomas, sako skaičiavimo biologė Nicola Segata iš Trento universiteto Italijoje. Segata nedalyvavo dabartiniame darbe, tačiau praeityje dirbo su Valles-Colomer ir Christakis komandos nariais panašiuose tyrimuose.

Depresijos atveju, kurią gali būti sunku gydyti, esamų gydymo būdų derinimas su gydymu, nukreiptu į mikrobus, gali padėti pagerinti priežiūrą, sako Valles-Colomer.

Tačiau žmonės neturėtų vengti socialinės sąveikos, bijodami „užfiksuoti“ kitų mikrobiomas. Socialinė sąveika gali skleisti sveikų mikrobiomų komponentus ir daugybę kitų turi privalumų. Valles-Colomer sako: "Glaudūs kontaktai mums nėra blogai. Atvirkščiai – jie į naudą!"

1. Beghini, F. ir kt. Gamta https://doi.org/10.1038/s41586-024-08222-1 (2024).

   Straipsnis
   
   Google Scholar

2. Christakis, N. A. & Fowler, J. H. N. Engl. J. Med. 357, 370–379 (2007).

   Straipsnis
   PubMed
   
   Google Scholar

3. Geng, J., Ni, Q., Sun, W., Li, L. & Feng, X. Biomed. Pharmacother. 147, 112678 (2022).

   Straipsnis
   PubMed
   
   Google Scholar

4. Valles-Colomer, M. ir kt. Nature 614, 125–135 (2023).

   Straipsnis
   PubMed
   
   Google Scholar

5. Brito, I.L. ir kt. Gamtos mikrobiolas. 4, 964–971 (2019).

   Straipsnis
   PubMed
   
   Google Scholar

6. Wanelik, K. M., Raulo, A., Troitsky, T., Husby, A. & Knowles, S. C. L. Anim. Microbiome 5, 29 (2023).

   Straipsnis
   PubMed
   
   Google Scholar

7. O'Donnell, J. A., Zheng, T., Meric, G. & Marques, F. Z. Nature Rev. Nephrol. 19, 153–167 (2023).

   Straipsnis
   PubMed
   
   Google Scholar

Atsisiųskite nuorodas