Suche
Mein Konto
Dešimtmečius svajoję apie Jupiterio mėnulį Europą ir didžiulį vandenyną, kuris greičiausiai slypi po jo lediniu paviršiumi, dabar mokslininkai jau beveik nusiųs ten erdvėlaivį. NASA vakar patvirtino, kad „Europa Clipper“ misija bus paleista, kaip planuota, kilus susirūpinimui, kad dėl galimų 5 mlrd. USD vertės erdvėlaivių tranzistorių gali būti gedimų.
„Esame įsitikinę, kad mūsų gražus erdvėlaivis ir pajėgi komanda yra pasiruošę starto operacijoms ir mūsų išsamiai mokslinei misijai Europoje“, – rugsėjo 9 d. spaudos konferencijoje sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) direktorė Pasadenoje, Kalifornijoje, Laurie Leshin.
Daugiau nei 3,2 tonos masė, apie 5 metrų aukštis ir daugiau nei 30 metrų plotis, kai saulės kolektoriai yra visiškai įrengti, Europa Clipper yra didžiausias NASA kada nors sukonstruotas erdvėlaivis planetinei misijai. Vakar misija praėjo vadinamąjį „pagrindinį sprendimo tašką E“ – paskutinį patikrinimą, kurį reikia atlikti prieš paleidimą. Erdvėlaivio paleidimo langas prasidės spalio 10 d.
Jei orbiteris sėkmingai pakils kitą mėnesį, jis pasieks Jupiterį 2030 m. balandžio mėn. Devyni jo instrumentai tirs ledinę Europos plutą ir vandenyną, kuris, mokslininkų nuomone, slypi po ja, kad nustatytų, ar Mėnulis gali palaikyti gyvybę, tokią, kokią mes ją žinome. Ankstesnės misijos nurodė 1, kad ledinis Europos paviršius slepia požeminį sūraus vandens vandenyną su daugiau nei dvigubai didesniu vandens kiekiu Žemės vandenynuose. Įtrūkęs, atrodytų, jaunas Mėnulio paviršius taip pat rodo, kad palydovas turi aktyvią geologiją, o tai rodo, kad Europos vidus gali būti pakankamai šiltas ir dinamiškas sudėtingai gyvybės chemijai.
„Nėra tokio prietaiso kaip trikorderis – išgalvotas instrumentas iš „Star Trek“ visatos, – kurį galėtume nukreipti į ką nors, kad parodytume, ar jis gyvas“, – per spaudos konferenciją sakė NASA būstinės Vašingtone programos Europa Clipper mokslininkas Curtas Nieburas. „Labai sunku aptikti gyvybę, ypač iš orbitos“, – pridūrė jis. „Pirmiausia užduosime paprastą klausimą: ar yra tinkamų ingredientų gyvybei egzistuoti?
Sunkumai pakeliui į vandenyno pasaulį
Prieš susirūpinimą dėl tranzistorių, Europa Clipper jau patyrė nemažai nesėkmių. 2019 m NASA supykdė mokslininkus iš kosminio laivo išėmusi sudėtingą magnetometrą ir tai pateisino biudžeto problemomis. Misijai taip pat teko daug metų trukti nežinomybei, kaip ji pateks į kosmosą. Taip yra todėl, kad Kongresas jau seniai įpareigojo erdvėlaivį skristi NASA lėčiau nei tikėtasi Space Launch System raketa. Galiausiai 2020 m. JAV įstatymų leidėjai leido programai paleisti privačios bendrovės „SpaceX“ patikimą raketą „Falcon Heavy“ Braunsvilyje, Teksase.
Galima tranzistoriaus problema įvyko šių metų gegužę, kai NASA inžinieriai sužinojo, kad tam tikro tipo tranzistorių partijos, jau sumontuotos erdvėlaivyje Europa Clipper, neveikia tinkamai. Šie komponentai, vadinami MOSFETS (metalo oksido-puslaidininkių lauko efekto tranzistoriai), veikia kaip jungikliai elektros grandinėse. Jie yra iš NASA tiekėjo „Infineon“, įsikūrusio Neubiberge, Vokietijoje.
Kadangi „Europa Clipper“ šalia Europos skris 49 kartus, skrisdamas iki 25 kilometrų atstumu, erdvėlaivis taip pat turi skristi per Jupiterio magnetinio lauko pagreitintą įkrautų dalelių salvę, kuri yra apie 20 000 kartų stipresnė už Žemės. Tai reiškia, kad orbitoje esanti elektronika turi būti atspari spinduliuotei.
Tačiau gegužę NASA pranešė, kad vertina, ar misijos tranzistoriai nekelia gedimo rizikos. Agentūra pradėjo keturis mėnesius intensyvius, visą parą veikiančius bandymus trijose skirtingose vietose: JPL; Johns Hopkins taikomosios fizikos laboratorija Lorelyje, Merilando valstijoje; ir NASA Goddardo kosminių skrydžių centras Greenbelt mieste, Merilande. „Tai buvo didžiulis iššūkis, ir aš manau, kad „didžiulis iššūkis“ yra didžiulis neįvertinimas“, – sakė Leshin.
Įvertinusi pakaitinius MOSFET iš tų pačių partijų, įdiegtų „Europa Clipper“, NASA nustatė, kad erdvėlaivio grandinės veiks taip, kaip tikėtasi. Ši išvada iš dalies grindžiama tuo, kad per pirmąją savo pagrindinės ketverių metų misijos pusę, skriedamas aplink Jupiterį, erdvėlaivis į stipriausią Jupiterio spinduliuotę pateks tik kartą per 21 dieną. Likusį laiką orbitos tranzistoriai gali iš dalies išgydyti, kai švelniai kaitinami, per procesą, vadinamą perkristalizacija.
„Kai Europa Clipper patenka į spinduliuotės aplinką, ji grįžta pakankamai ilgai, kad šie tranzistoriai turėtų galimybę atsinaujinti ir iš dalies atsigauti tarp praskridimų“, – konferencijos metu sakė Jordanas Evansas, „Europa Clipper“ projekto vadovas JPL. „Mes galime – aš tuo labai pasitikiu, o duomenys tai patvirtina – užbaigti pradinę misiją.